Teritorija
Gailašių ir Pagailašių kaimai Vilniaus rajone yra 3,8 km atstumu nuo senajame Širvintų plente esančio įvažiavimo į Bendorėlių gyvenvietę ir 1 km atstumu nuo Gudelių gyvenvietės (senajame Širvintų plente). 4 km atstumu link Vilniaus miesto yra privatus vaikų darželis.
Užimamas plotas (toliau - masyvas) – 52 ha. Masyvas susideda iš penkių dalių:
Pirmasis kvartalas (4,20 ha) - patvirtintas žemėtvarkinis projektas, kuriuo šis plotas padalintas į 12 sklypų. Dalis iš jų bus toliau dalinama.
Antrasis kvartalas (19,72 ha) – šiuo metu kvartalą sudaro 18 sklypų.
Trečiasis kvartalas (9,01 ha) – patvirtintas žemėtvarkinis projektas, kuriuo šis plotas padalintas į 14 sklypų. Dalis iš jų bus toliau dalinama.
Ketvirtasis kvartalas (4,02 ha) - patvirtintas žemėtvarkinis projektas, kuriuo šis plotas padalintas į 14 sklypų. Dalis iš jų bus toliau dalinama.
Penktasis kvartalas (7,01 ha) – patvirtintas žemėtvarkinis projektas, kuriuo šis plotas padalintas į 14 sklypų. Dalis iš jų bus toliau dalinama.
Išorinė infrastruktūra
Iki masyvo yra privažiavimai iš 5 krypčių. Trys iš jų yra žvyrkeliai, du – lauko keliai. Vieną iš žvyrkelių dabartiniai savininkai numato asfaltuoti. Aukštos įtampos 10 kV linija yra 700 metrų atstumu nuo masyvo. Gautos techninės sąlygos aukštos įtampos elektros atvedimui į masyvą bei modulinių transformatorinių statybai. Planuojama masyvą elektrifikuoti.
Dujos. Gamtinių dujų atvedimas į masyvą nėra labai išsamiai studijuotas, nors vidutinio slėgio dujotiekiai yra 1,5 – 2,5 km atstumu nuo masyvo. Dabartinių sklypo savininkų nuomone labiausiai priimtina yra suskystintų dujų talpų įrengimo alternatyva.
Buitinių nuotekų šalinimas. Teritorijoje jau yra įrengta apie trisdešimt tvenkinukų (tvenkinių), į kuriuos po biologinio valymo įrenginių galima nukreipti pirmo arba antro išvalymo laipsnio perteklinį vandenį. Dalį išvalyto vandens galima nukreipti į gruntą. Įrenginėti valymo įrenginių tinklą, apjungiantį visas valdas, netikslinga dėl didelės apimties žemės darbų. Žymiai tikslingiau spręsti buitinių nuotekų šalinimą apjungiant po keletą gretimų valdų ir įrengiant joms biologinio valymo įrenginius.
Geriamas vanduo. Tikslingiausia įrenginėti vietinius gręžinius. Šalia masyvo įrengti gręžiniai patvirtina, kad masyve geriamas vanduo yra horizonte 15-50 metrų gylyje ir gręžinio debetas yra apie 9 kub. m. per valandą, todėl vietiniai gręžiniai galėtų būti maždaug 21-23 m gylio. Siekiant turėti vandenį galima gręžinius gręžti iki 60 metrų gylio.
Sniego tirpsmo bei kito perteklinio vandens šalinimas iš masyvo. Visas masyvas turi bendrą nuolydį rytų kryptimi ir netgi esantys tvenkiniai projektuojami su galimybe pertekliniam vandeniui nubėgti. Kadangi šalia masyvo yra užakęs maždaug 100 ha ežeras ir iš jo išteka natūralūs upeliai, tai vandens kiekis, patenkantis iš masyvo, gali būti neribotas. Šiuo aspektu masyvo išdėstymas yra idealus.
Paviršinis gruntas. Didesnėje dalyje vyrauja smėliai su molio priemaišomis. Trečdalyje teritorijos paviršiuje molis. Masyve atlikta apie 40 gręžinių iki 6 metrų gylio. Jų pagrindu sudarytas maždaug pusės masyvo gruntų žemėlapis.
Apylinkės
Masyvas išsidėstęs tarp miškų (Gailašių, Pikeliškių, Sabutos) ir pačiame masyve yra apie 15 ha medžių želdinių. Nors netoliese yra nemažai ežerų: Taučiliškių, Melkys, Skauduliškių, Gudelių, Dūkštelis, Karvys, bet poilsiui tinka ne visi. Gretimuose miškuose gausu grybų. Apylinkėse nemažai bebrų, lapių, kiškių bei stirnų, užklysta šernai ir briedžiai. Masyvas išsidėstęs pačiame Maišiagalos seniūnijos pakraštyje ir ribojasi su Riešės seniūnija. Sovietmečiu teritorijoje buvo silpnai išplėtotas kelių tinklas, todėl laimei nėra sovietmečio palikimo - fermų bei kitų kolūkinių statinių. Dėl palankios gamtinės bei reljefo situacijos teritorijos nereikėjo melioruoti. Natūralus upelių tinklas ir naujai įrengti tvenkiniai reguliuoja pavasarinio sniego tirpsmo bei liūčių perteklinio vandens kiekį.
Pagrindiniai masyvo trūkumai. Šiuo metu neįrengtos komunikacijos, dalyje masyvo molingi gruntai, dalyje masyvo yra uodų.
Masyvo stipriosios pusės. Planuojamas masyvas paliekant servitutinius koridorius iki 12 m pločio, kuriuose lengvai tilptų ne tik kelias ir šaligatvis, bet ir dviračių takas bei atsirastų galimybė parkuoti svečių ir gyventojų automobilius. Dalis teritorijos neparduodama ir paliekama būsimųjų gyventojų reikmėms, kaip parkai arba tvenkiniai. Masyvą iš visų pusių apgaubia miškai: iš vakarų - Pikeliškių, šiaurės – Gailašių, rytų – Laukelių, Petronių ir Maišiagalos miškai. Pačiame masyve gausu želdinių: pušynai, mišrūs miškai, beržynai, šimtametė liepa, klevai ir ąžuolai. Masyvas išsidėstęs į šiaurę nuo Vilniaus, todėl dėl vyraujančių vakarų vėjų Lietuvoje, masyvą aplenkia Vilniaus miesto ir netgi Elektrėnų elektrinės tarša, išdriekianti nuo savęs net 60 km su dūmais išmetamų kenksmingų medžiagų šleifą. Ypač patrauklu tiems, kas pageidauja turėti sklypą miške ar ant tvenkinio kranto.
Pardavimas
Sklypų kaina nustatinėjama priklausomai nuo to, kiek sklype yra servituto, teisinės situacijos išbaigtumo, sklypo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, medynų sklype ir šalia jo kiekio, sklypo formos, reljefo sklype ir greta jo, vyraujančio grunto ir kitų faktorių. Į sklypo kainą nėra įskaičiuota kelių, elektros bei kitų komunikacijų tiesimas. Dabartiniai sklypo savininkai dalį darbų šiuo metu daro savo lėšomis, kurias numato kompensuoti būsimaisiais pardavimais.
Perspektyvos
Dabartiniai sklypo savininkai mato galimybę visame 52 ha masyve įkurti vieną arba kelias gyvenvietes. Norėtume suburti bendraminčių būrelį, siekiančių gyventi ramioje vietoje, išnaudojant visas gamtos suteiktas galimybes: reljefą, atskirus medžius ir miškelius, kūdras ir pelkutes. Keliasdešimties sklypų savininkai turi galimybę apsigyventi ant pat tvenkinio kranto. Manome, kad nedideli, jaukūs, įvairios architektūros gyvenamieji namai galėtų organiškai susilieti su itin dėkinga aplinka. Masyve esančių sklypų dydis gyventojams leistų jaustis pakankamai privačiai, o taip pat gyventi nedidelėje bendruomenėje.
Naujos galimybės statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties sklype (plačiau...).
Dėl statinių žemės ūkio paskirties žemėje
Ar galima statyti statinius žemės ūkio paskirties žemėje? Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais tai galima daryti net keliais būdais, statant:
1. kaimo turizmo statinius;
2. ūkininko sodybas;
3. nesudėtingus statinius;
4. statinius kitai žemės ūkio veiklai;
5. sodininkų bendrijose.
Tokių statinių statybą reglamentuoja:
1. Kaimo turizmo statinių statybų ypatumai reglamentuojami Turizmo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir 14 str. Reikia atminti, kad šiuo atveju apgyvendinimui skirtų kambarių turi būti ne daugiau kaip 20. Projektuotojų nuomone, galima statyti ne daugiau 6 statinių.
2. Statant ūkininko sodybą, reikia vadovautis LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ aktualia nuo 2007 01 31 d. redakcija.
3. Nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. ir STR 1.01.07:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nesudėtingo statinio plotas negali būti didesnis kaip 80 kvadratinių metrų.
4. Statiniai kitai žemės ūkio veiklai reglamentuojami LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio ir jų turinio patvirtinimo“ patvirtinto atitinkamo sąrašo p. 4 bei šio įsakymo 2005 m. liepos 12 d. ir 2005 m. lapkričio 7 d. pakeitimais.
5. Statybų tvarką ir galimybes sodininkų bendrijose nustato 2003 m. gruodžio 18 d. LR sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio 6 dalyje numatyti reikalavimai.
